Tyrimų duomenimis apie 5 proc. 20-29 m. vyrų turi žemą testosteroną, o 30-39 m. amžiuje jau apie 20 proc. vyrų skundžiasi dėl žemo testosterono. Su amžiumi testosterono kiekis mažėja, nustatyta, kad po 45 metų amžiaus daugiau kaip trečdalis vyrų turės žemą testosterono kiekį.

Esant žemam testosteronui ir būdingiems simptomams, nustatomas hipogonadizmas.

 

Svarbu! Turėtų būti tiriamas rytinis testosteronas (nuo 7 iki 11 val.), kuomet testosterono koncentracija būna didžiausia. Nustačius žemą testosterono koncentraciją, tyrimas turi būti kartojamas, kartu nustatant ir LH bei FSH (liuteinizuojantį bei folikulus stimuliuojantį hormoną), siekinat atskirti pirminį nuo antrinio hipogonadizmo.

 

• Sumažėjęs lytinis potraukis (libido)

• Atsiradę erekcijos sutrikimai

• Sumažėjęs naktinių erekcijų kiekis

• Pastovus nuovargis, energijos stoka, irzlumas

• Depresija

• Miego sutrikimai

• Karščio pylimai

• Nedidelė anemija

• Ginekomastija (krūtų padidėjimas vyrams)

• Sumažėjęs vyriško tipo plaukuotumas

• Pablogėjusi pažintinė funkcija

• Sumažėjusi raumenų bei kaulų masė

• Svorio augimas

• Nevaisingumas

 

Nustačius hipogonadizmą, vyrams rekomenduojama pakaitinė testosterono terapija.

Absoliučios kontraindikacijos: prostatos vėžys ir krūties vėžys.

Šiuo metu galima rinktis iš injekcinių testosterono vaistinių preparatų ir gelio, tepamo ant odos.

Svarbu! Planuojantiems susilaukti vaikų tikslinga susilaikyti nuo testosterono terapijos, prieš tai gali būti reikalingas kitoks gydymas. 

 

Testosterono tyrimas turėtų būti atliktas po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios ir vėliau po 6-12 mėnesių.

Taip pat reikalinga stebėti bendrą kraujo tyrimą, įvertinant hematokrito ir hemoglobino rodiklius, periodiškai atlikti digitalinį rektalinį tyrimą bei PSA, lipidų, kepenų fermentų tyrimus.