Nutukimas

Nutukimas – tai lėtinė liga, kuriai būdinga padidėjusi kūno riebalų masė, galinti reikšmingai pabloginti sveikatos būklę ir sumažinti išgyvenamumą.

Nutukimas įvertinamas dažniausiai naudojant kūno masės indeksą (KMI) ir liemens apimtį. KMI parodo svorio ir ūgio santykį, o liemens apimties matavimas padeda įvertinti riebalinio audinio pasiskirstymą kūne.

Nutukimas:  klasės pagal KMI

Klasifikacija

Kūno masės indeksas kg/m2

Normali kūno masė

18,5 – 24,9

Antsvoris

25,0 – 29,9

I klasės nutukimas

30,0 – 34,9

II klasės nutukimas

35,0 – 39,9

III klasės nutukimas (morbidinis)

≥ 40,0

Kūno riebalai gali kauptis pilvo srityje (taip vadinamas, visceralinis, pilvinis, „obuolio tipo“, centrinis, androidinis nutukimas) arba apatinėje kūno dalyje (taip vadinamas „kriaušės tipo“, ginoidinis nutukimas). Pilvinio tipo nutukimas siejamas su padidėjusia įvairių ligų išsivystymo rizika.

Pilvinis nutukimas: diagnostiniai kriterijai

 

Liemens apimtis

Liemens/klubų santykis

Vyrai

≥94 cm

˃0,9

Moterys

≥80 cm

˃0,85

Priežastys

Nutukimas vystosi užtrukus energijos pusiausvyros sutrikimui, kai gaunamos energijos kiekis viršija išeikvojamos energijos kiekį.

Nutukimą sąlygojančias priežastis būtų galima suskirstyti į genetines, aplinkos ir specifines.

  • Genetiniai veiksniai.

Genetiniai veiksniai turi lemiamą reikšmę nutukimui vystytis. Genų mutacijos (dažniausiai susijusios su apetito kontrole per pogumburį) yra susiję su nutukimo atsiradimu ankstyvoje vaikystėje (būdinga persivalgymas). Iki 80 proc. visų nutukimo atvejų nustatomas poligeninis (keleto genų mutacijos ar pažaida) nutukimas. Rečiau nustatomas monogeninis nutukimas – vieno geno defektas.

  • Aplinkos veiksniai.

Mityba (gausus kaloringo maisto vartojimas, ydingi valgymo įpročiai), mažas fizinis aktyvumas, nejudrus gyvenimo būdas, psichiniai veiksniai (stresas, baimė, vienatvė – valgymas paguoda, atpildas, aistra, nusiraminimas, galimi bulimijos priepuoliai, netenkama alkio ir sotumo pojūčių) skatina nutukimo atsiradimą ir progresavimą. Be to, nustatyta, kad miegos stoka taip pat turi įtakos nutukimui atsirasti.

  • Specifinės patologinės priežastys.

Esant nutukimui būtina patikslinti, ar nėra specifinės ligos ar būklės lemiančios svorio perteklių. Endokrininės ligos, galinčios sąlygoti nutukimą: hipotirozė (skydliaukės veiklos sulėtėjimas), insulinoma (gerybinis kasos navikas, išskiriantis insuliną), Kušingo sindromas (antinksčių hormonų perteklius), augimo hormono nepakankamumas, hipogonadizmas (sumažėjusi lytinių hormonų sekrecija), pogumburio funkcijos sutrikimas. Su antsvoriu ir nutukimu susijęs ir policistinių kiaušidžių sindromas.

Be to, nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos, ar po jų  chirurginio ar spindulinio gydymo atsiradę pogumburio bei hipofizės pažeidimai.

Vartojami kai kurie vaistai, pvz.: raminantys vaistiniai preparatai, gliukokortikoidai, cukrų mažinantys medikamentai taip pat gali būti susiję su nutukimu.

Nutukimas : rizika

Nutukimas didina sergamumą ir mirtingumą (išgyvenamumas vidutiniškai sumažėja 6-7 metais), be to skatina vystytis kitas ligas: 2 tipo cukrinį diabetą, išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą,  miokardo infarktą, insultą, arterinę hipertenziją, kepenų suriebėjimą, lipidų apykaitos sutrikimą, giliųjų venų trombozę, miego apnėją, podagrą, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą.

Diagnostika

Nutukimas diagnozuojamas įvertinus KMI bei juosmens apimtį. Gali būti naudinga atliktti detalesnę kūno sudėties analizę, įvertinant procentinę riebalų išraišką.

Esant nutukimui svarbu įvertinti galimas jį sukėlusias priežastis (jas leidžia įtarti specifiniai klinikiniai požymiai) ir nustatyti su nutukimu susijusias komplikacijas, todėl nutukusiam pacientui tikslinga atlikti:

  • glikemiją nevalgius ir/ ar gliukozės tolerancijos mėginį (dėl galimo angliavandenių apykaitos sutrikimo ar cukraligės);
  • lipidogramą (siekiant įvertinti lipidų profilį);
  • TTH (skydliaukės funkcijos įvertinimui);
  • bendrą kraujo tyrimą (dėl galimos policitemijos – pilnakraujystės);
  • bendrą šlapimo tyrimą (dėl galimo cukraus šlapime ar baltymo šlapime – rodančio inkstų pažeidimą);
  • kepenų fermentus (dėl galimo kepenų suriebėjimo);
  • šlapimo rūgštį (dėl galimos podagros);
  • elektrokardiogramą (dėl galimos širdies išemijos).

Nutukimas : gydymas

  • Dieta, fizinis aktyvumas

Bendrosios rekomendacijos:

  • Hipokalorinė subalansuota dieta (1200 kcal/p).
  • Riebalai neturi viršyti 25-30 proc. bendro kalorijų kiekio.
  • Sumažinti porcijos dydį.
  • Neužkandžiauti tarp valgių.
  • Nepraleisti pusryčių, nevalgyti naktimis.
  • 30-60 min vidutinio intensyvumo fizinis krūvis 3-5 kartus per savaitę.
  • Medikamentis gydymas

Rekomenduojamas kai KMI ≥30 kg/m2 ar KMI ≥27 kg/m2 ir sergama gretutinėmis, su nutukimu susijusiomis ligomis (pvz., 2 tipo cukriniu diabetu, dislipidemija, arterine hipertenzija).

Medikamentai skiriami tik tuomet, kai taikytos nemedikamentinės priemonės neduoda pakankamo efekto, t.y. po 3 mėnesių gydymo paciento svoris nesumažėja 10 proc. palyginus su pradiniu.

Šiuo metu Europoje patvirtinti ir rekomenduojami vaistai nutukimui gydyti – Orlistatas bei naltreksono hidrochloridas/bupropiono hidrochloridas (Mysimba).

  • Chirurginis gydymas

Indikacijos chirurginiam nutukimo gydymui:

  • KMI ≥ 40 kg/m2;
  • arba KMI ≥ 35 kg/m2ir yra gretutinių ligų, kurias galėtų koreguoti sumažėjęs kūno svoris (2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, miego apnėja ir kt.)

Operacija siūloma tik tada, kai yra išbandytos ir neefektyvios konservatyvios priemonės.

Šiandien populiariausi du chirurginio gydymo metodai – skrandžio ir tuščiosios žarnos apylankos ir skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijos.

© 2023 Created by BeTop.lt