Antinksčių nepakankamumas – tai dalinis ar visiškas antinksčių  funkcijos išnykimas. Gali būti pirminis, kurį sukelia pačių antinksčių pažeidimas (pirminis antinksčių nepakankamumas dar vadinamas Adisono liga) arba antrinis – sąlygotas hipofizės ar pagumburio patologijos.

 

Dažniausiai ligą sukelia autoimuninis antinksčių pažeidimas, rečiau galimos kitos priežastys, tokios kaip onkologinės, infekcinės ligos, kai kurių vaistų vartojimas.

 

• Nuovargis, bendras silpnumas, apetito nebuvimas, svorio mažėjimas.

• Žemas arterinis kraujospūdis (sistolinis<110 mmHg), dažnai pasireiškiantis apalpimu, galvos svaigimu.

• Potraukis valgyti sūrų maistą.

• Odos ir gleivinių paryškėjusi pigmentacija (ypač išreikšta alkūnių, kelių srityse, apie lūpas, raukšlėse, gomuryje, ant spenelių, genitalijų bei randų srityse).

• Virškinimo trakto sutrikimo simptomai ir požymiai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas).

• Raumenų, sąnarių skausmai.

• Hipoglikemijos (sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje) simptomai.

• Antrinių lytinių požymių nykimas moterims (gaktos, pažastų plaukų iškritimas), ankstyva menopauzė, karščio pylimai dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo.

• Vitiligo (baltmė).

 

Liga diagnozuojama esant klinikiniams požymiams ir laboratoriniams duomenimis. Tyrimuose nustatoma:

• sumažėjęs bazinis kortizolio kiekis kraujyje (tiriamas ryte), kartais gali būti ir normalus, tačiau išryškėja jo nepakankamumas ūminio streso atveju;

• pirminio antinksčių nepakankamumo atveju būna padidėjęs AKTH (adrenokortikotropinis hormonas), antrinio – AKTH būna sumažėjęs arba ties apatine normos riba;

• tyrimuose gali būti nustatomas elektrolitų disbalansas: hiponatremija, hiperkalemija, hipoglikemija, hiperkalcemija, uremija, normocitinė normochrominė anemija, eozinofilija, padidėjęs ENG.

 

Diagnozės patikslinimui gali būti atliekami specifiniai mėginiai, svarbiausias iš jų – Sinakteno mėginys.

 

Visą gyvenimą skiriama pakaitinė hormonų terapija antinksčių hormonais.