skydliaukės mazgai
Skydliaukės mazgai – tai viena dažniausių patologijų gydytojo endokrinologo kasdieninėje praktikoje ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad skydliaukės mazgų vis daugėja. Jie dažniau nustatomi vyresnio amžiaus asmenims, dažniau moterims bei asmenims, gyvenantiems jodo trūkumo regionuose ar patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį. Tiriant ultragarsu, skydliaukės mazgų randama iki 50–70 proc. populiacijos.
Skydliaukės mazgas – tai apčiuopiamas ir (ar) ultragarsu matomas darinys skydliaukėje, aiškiomis ribomis atsiskyręs nuo aplinkinio skydliaukės audinio.
Priežastys
Nustatyta, kad jodo trūkumas yra vienas svarbiausių mazginio ar difuzinio gūžio atsiradimo rizikos veiksnių. Trūkstant jodo, didėja skydliaukės tūris, daugėja jos mazgų ir didėja esantys skydliaukės mazgai.
Simptomai
Dažniausiai skydliaukės mazgai – besimptomiai, ne retai randami atsitiktinai, ir dažniausiai yra gerybiniai. Rečiau, dideli mazgai gali sukelti gretimų organų spaudimo požymius ar kosmetinius defektus. Mazgai, gaminantys skydliaukės hormonus, gali sukelti tirotoksikozės kliniką (apie tai plačiau kitame skyrelyje), todėl, nustačius mazgus skydliaukėje tikslinga būtų atlikti TSH tyrimą, o esant jo nukrypimams nuo normos, gydytojas endokrinologas siunčia pacientą atlikti išsamesnių tyrimų.
Diagnostika
Svarbu atskirti gerybinius mazgus (kurie gali būti palikti stebėjimui), nuo įtartinų ir piktybinių, kurie reikalauja papildomo ištyrimo ar gydymo. Nors skydliaukės mazgai yra labai paplitę, 90-95 proc. jų yra gerybiniai.
Pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis įtarti, kad mazgas gali būti piktybinis – tai ultragarsinis tyrimas. Piktybiniams mazgams būdingi tam tikri požymiai, matomi ultragarsu. Įtariant piktybinį mazgą, gydytojas endokrinologas siunčia pacientą atlikti aspiracinės punkcijos (APPA), kurios metu iš įtartino mazgo paimama medžiaga – skydliaukės ląstelės, kuri ištiriama mikroskopu ir įvertinama, ar nėra piktybinėms ląstelėms būdingų požymių.
Dauguma skydliaukės mazgų, kurių citologiniame tyrime nustatomi gerybiniai pokyčiai ir kurie neturi klinikinių bei ultragarsinių piktybiškumo požymių, gali būti stebimi. Klinikinis ir ultragarsinis ištyrimas bei TSH koncentracijos ištyrimas kraujo serume dažniausiai rekomenduojamas po 6-12 mėnesių. Jei mazgas ženkliai padidėja ar atsiranda įtartinų klinikinių ar ultragarsinių pokyčių, gali būti kartojama APPA.
Gydymas
Dažniausiai, jeigu nėra įtarimo dėl piktybinių pakitimų ir esant normaliai TSH koncentracijai, pakanka mazgų stebėjimo.
Chirurginis gydymas
Gerybiniai skydliaukės mazgai operuojami retai, dažniausiai tuomet, jei skydliaukė yra labai didelė, besileidžianti už krūtinkaulio, jei mazgai spaudžia gretimus organus (dėl to sutrinka rijimas, užkimsta balsas, atsiranda dusulys) ar sukelia kosmetinius pokyčius.
Piktybiniams mazgams rekomenduojamas operacinis gydymas.