Gestacinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, pirmą kartą diagnozuotas nėštumo metu.

Simptomai

Nėščioji, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas, dažniausiai nusiskundimų neturi.

Rizikos veiksniai

Gestacinis diabetas dažniau nustatomas moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių:

• Šeimyninė cukrinio diabeto anamnezė (pirmos eilės giminaičiai sergantys CD)
• Gliukozė šlapime
• Antsvoris ir nutukimas
• Vyresnis moters amžius (35 metai ir daugiau)
• Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis
• Ankstesnių nėštumų metu gimę kūdikiai, kurių svoris > 4 kg
• Ankstesni neišaiškinti persileidimai ar kūdikių apsigimimai (nepalanki akušerinė anamnezė)
• Gestacinis diabetas ankstesnių nėštumų metu
• Policistinių kiaušidžių sindromas
• Anksčiau nustatyti angliavandenių apykaitos sutrikimai

Nors moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių, gestacinis diabetas nustatomas dažniau, tačiau jis gali būti ir toms, kurios neturi jokių rizikos veiksnių.

Diagnostika

Visoms nėščioms moterims turėtų būti atliekama glikemija nevalgius I-ą trimestrą (paprastai tai atliekama pirmojo vizito pas gydytoją metu). Nustačius alkio (nevalgius) glikemiją  ≥ 5,1mmol/l, pacientei diagnozuojamas gestacinis diabetas.

Jei glikemija – normos ribose, moteriai turėtų būti atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM) 24-28 nėštumo savaitę.Šį mėginį, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms.

Jeigu yra  bent vienas patologinis glikemijų rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:

• Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l
• Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥10,0 mmol/l
• Glikemija 2 val. po 75g gliukozės 8,5-11,0 mmol/l

Gydymas

Nustačius gestacinį diabetą, moteriai rekomenduojama dieta ir fizinis aktyvumas. Dieta – tai pagrindinis gydymas koreguojant glikemiją. Norint išsiaiškinti, ar normaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti užtenka dietos, po diagnozės nustatymo moteris keletą dienų 4-6 kartus per dieną matuoja cukrų kapiliariniame kraujyje. Tai atlieka pati moteris savikontrolės priemonėmis. Matavimų rezultatus įvertinęs gydytojas endokrinologas tęsia gydymą dieta arba, esant padidėjusiam gliukozės kiekiui paskiria gydymą insulinu.

Paprastai insulinoterapija rekomenduojama, jei 1-2 sav. laikotarpyje du ar daugiau kartų yra išmatuotos glikemijos, viršijančios rekomenduojamas tikslines glikemijas. Didesnės nei rekomenduojamos glikemijos, nurodo, kad tikslinga koreguoti dietą ir dar kartą įvertinti glikemijas kelių sekančių dienų laikotarpyje arba svarstyti dėl gydymo insulinu pradėjimo. Gydytojui endokrinologui nusprendus, kad glikemijos korekcijai užtenka dietos, moteris iki gimdymo ir toliau turi bent kelis kartus per savaitę  tirti glikemiją nevalgius ar po valgio.

Tikslinės glikemijos tiriant savikontrolės priemonėmis:

• Nevalgius ≤ 5,3 mmol/l;
• 1 val. po valgio ≤ 7,8 mmol/l;
• 2 val. po valgio ≤ 6,7 mmol/l.

Komplikacijos

Motinai: pacientėms, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas, nėštumo metu dažniau gali pakilti arterinis kraujo spaudimas,  padaugėti vaisiaus vandenų, gimdymas prasidėti prieš laiką. Dėl vaisiaus makrosomijos dažniau gali prireikti Cezario pjūvio operacijos.

Vaisiui/naujagimiui: hiperglikemija gali sąlygoti įvairias komplikacijas. Moters kraujo gliukozė lengvai pereina placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri normoglikemijos palaikymui išskiria daugiau insulino. Tai skatina vaisiaus augimą ir kartu stabdo jo brendimą. Stambiam vaisiui gali pradėti trūkti deguonies, gaunamo iš motinos per placentą, po gimdymo gali sutrikti kvėpavimas dėl plaučių nesubrendimo. Naujagimiams stebima didesnė vaisiaus pečių užstrigimo, neonatalinės hipoglikemijos rizika. Tokiems naujagimiams dažniau reikia specialios priežiūros ir/ar gydymo.

Jei glikemija nėštumo metu palaikoma rekomenduojamose tikslinėse ribose, komplikacijų tikimybė mažėja.