Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos organizme sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Angliavandenių apykaitos sutrikimą sąlygoja insulino trūkumas. Insulinas yra tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę, kad į ją patektų gliukozės. Kai trūksta insulino, kraujyje kaupiasi gliukozės perteklius, sutrinka medžiagų apykaita, ląstelės nebegali gaminti energijos. Cukrinis diabetas (CD) skirstomas į du pagrindinius tipus,  1 cukrinio diabeto tipui būdinga tai, kad kasa visai negamina insulino, o 2 tipo cukrinio diabeto metu pagamina nepakankamą jo kiekį arba atsiranda organizmo atsparumas insulinui (taip vadinamas rezistentiškumas).

Cukrinis diabetas – Priežastys

Tiek 1, tiek 2 cukrinio diabeto tipui didelės reikšmės turi paveldimumas, tačiau 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimą dažnai sąlygoja persivalgymas ir nutukimas.

Pirmo tipo cukrinis diabetas

Tai yra autoimuninė liga, pagrindinė ligos priežastis yra autoantikūnai, kurie gaminasi prieš kasą. Šia liga serga apie 5-10 proc. visų sergančiųjų diabetu. 1 tipo CD dažniau suserga asmenys, turintys polinkį sirgti kitomis autoimuninėmis ligomis, be to autoantikūnų gamybą gali lemti genetiniai veiksniai bei kai kurie virusai.

Antro tipo cukrinis diabetas

Nustatomas 90-95 proc. visų sergančiųjų CD, jo metu vyrauja organizmo audinių atsparumas insulinui su santykiniu insulino trūkumu arba vyrauja insulino išskyrimo sutrikimas su nedideliu audinių atsparumu insulinui.Pagrindiniai rizikos veiksniai: antsvoris, amžius, nejudrumas, arterinė hipertenzija, dislipidemija beimetabolinis sindromas.

Simptomai

Liga pasireiškia gausiu ir dažnu šlapinimusi, troškuliu, niežuliu lytinių organų srityje, gali būti kūno masės mažėjimas, sunkiai gyjančios žaizdos, darbingumo sumažėjimas, nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, potencijos sutrikimas vyrams, pablogėjęs regėjimas. Ligai progresuojant ir laiku negaunant gydymo gali atsirasti pykinimas, acetono kvapas iš burnos.

1 tipo CD klinikiniai simptomai ir požymiai pasireiškia staiga, dažniausiai per kelias savaites, rečiau per keletą mėnesių. Šis diabeto tipas būdingas jauniems žmonėm, dažniausiai suserga žmonės iki 40 metų amžiaus.

2 tipo CD būdingas ilgas besimptominis laikotarpis, kurio metu liga dažnai lieka nediagnozuojama. Paprastai 2 tipo CD nustatomas profilaktinių patikrinimų metu ar atliekant tyrimus dėl kitų ligų, neretai kartu jau randama ir lėtinių CD komplikacijų. Būdingos cukrinio diabeto komplikcijos: akių pažeidimas (diabetinė retinopatija), inkstų pažeidimas (diabetinė nefropatija), nervų sistemos pažeidimas (diabetinė neuropatija), be to, sergančiuosius cukralige dažniau nei kitus vargina širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, krūtinės angina).

Diagnostika

Cukrinio diabeto diagnozė nustatoma visam gyvenimui.

Cukrinis diabetas diagnozuojamas esant būdingiems simptomams ir radus padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau, jeidiabeto simptomų nėra, tuomet vienas nustatytas padidėjęs gliukozės rezultatas negali pagrįsti diabeto diagnozės. Tokiu atveju diagnozė patvirtinama pagal du ir daugiau, ne tą pačią dieną (mėnesio laikotarpyje) atliktus gliukozės kiekio nevalgius kraujo plazmoje tyrimus ir radus glikemija ≥7,0 mmol/l. Dažnai cukrinio diabeto diagnozės nustatymui skiriamas gliukozės tolerancijos mėginys (GTM). Labai svarbu šiam mėginiui tinkamai pasiruošti:

• mėginys atliekamas mažiausiai po 3 dienų nesuvaržytos dietos (įprasta mityba, suvartojama ne mažiau nei 150 g angliavandenių per parą, įprastas fizinis aktyvumas);
• nevalgyti 8-14 val. iki mėginio pradžios (galima gerti vandenį);
• prieš mėginį ir jo metu negalima rūkyti.

Svarbu! Tyrimo metu 2 valandas turėtumėte sėdėti ar gulėti, nes fizinis krūvis gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.

GTM atlikimo metodika: ryte nevalgius paimamas kraujo mėginys gliukozės kiekiui kraujyje tirti, po to duodama išgerti 75 g gliukozės, ištirpintos vandenyje. Pakartotinas kraujo mėginys gliukozės kiekiui kraujyje tirti imamams po 120 min po gliukozės išgėrimo. Tyrimo rezultatai vertinami pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nurodytus kriterijus. Kriterijai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Cukrinio diabeto, gliukozės tolerancijos sutrikimų ir sutrikusios glikemijos nevalgius diagnostiniai kriterijai

1 tipo CD diagnozę patvirtina randami antikūnai prieš kasos saleles.

Nustačius 2 tipo cukrinio diabeto diagnozę, iš karto rekomenduojama ištirti ir dėl galimų komplikacijų, tuo tarpu, nustačius 1 tipo cukrinį diabetą dėl komplikacijų rekomenduojama tirti praėjus 5 metams nuo diagnozė nustatymo.

Cukrinis diabetas : gydymas

Diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą, pirmiausia rekomenduojama koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, didinti fizinį aktyvumą, sumažinti kūno svorį.
Kartu su gyvensenos keitimu pirmiausia skiriamas vaistas metforminas, išskyrus tuos atvejus, kai jis kontraindikuotinas ar netoleruojamas.

Prie metformino gali būti pridedamas bet kuris kitas vaistas nuo diabeto. Jeigu gydymas 2 vaistais yra neefektyvus, gali būti pridedamas 3 medikamentas. Nesant galimybės sureguliuoti cukraus geriamaisiais cukrų mažinančiais vaistais, skiriamas insulinas.

Diagnozavus 1 tipo cukrinį diabetą insulinas skiriamas iš karto.

Pagrindinis cukrinio diabeto gydymo principas – gera angliavandenių apykaitos sutrikimų kontrolė. Ji pasiekiama mokant sergantįjį diabetu gyventi su šia problema, harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir gydymą vaistais.

Kai pacientas tinkamai kontroliuoja savo ligą ir gyvenimo būdą, atitolinamas diabeto sąlygotų komplikacijų išsivystymas ar sulėtinamas jų progresavimas, galima teigti, kad sergančiojo diabetu gyvenimas beveik nesiskiria nuo sveiko žmogaus.