Progesteroninis dermatitas

Tai yra autoimuninis susirgimas, kuriam būdinga padidėjusi organizmo reakcija į natūralų hormoną progesteroną, kurio gamybos pikas stebima liuteininės mėnesinių ciklo fazės metu.

Ši susirgimas dažniau pasireiškia jaunoms moterims, kurių amžiaus vidurkis 27,3 metai, tačiau buvo pastebėtas ir tarp paauglių po mėnesinių pradžios bei vyresnėms premenopauzinėms moterims. Jis dažniau bet nebūtinai pasireiškia toms moterims, kurios yra vartojusios išorinį progesteroną (sudėtinių kombinuotų kontraceptinių tablečių sudėtyje ar vartojant vaistus vaisingumo gydymui). Jis gali pasireikšti ir nėštumo metu ar pogimdyviniu periodu. Nebūdingas genetinis polinkis.

Šios ligos priežastys nežinomos, bet manoma, kad išorinis (egzogeninis) progesteronas gali paskatinti ūmines 1 tipo padidėjusio jautrumo reakcijas, kurios sąlygoja specifinių antikūnių prieš progesteroną susiformavimą, kita hipotozė – kad tai yra lėto tipo (uždelsta) padidėjusio jautrumo reakcija į progesteroną.

Pacientes, kurios jau yra sensitizuotos progesteronui vargina cikliniai pasikartojantys bėrimai. Tipiškai bėrimai atsiranda 3-4 dienos iki mėnesinių (kuomet progesterono lygis organizme yra aukščiausias), dažniausiai bėrimai praeina savaime po kelių dienų ir vėl atsinaujina prieš sekančias mėnesines. Bėrimai nėra specifiniai ir gali pasireikšti įvairiais pavidalais. Dažniausiai pažeidžiama liemuo ir galūnės, tačiau pasitaiko ir bėrimų veido, gleivinių, lūpų ar genitalijų srityje. Įdomu tai, kad nėštumas gali palengvinti šią situaciją (manoma, kad taip vyksta dėl natūralios desinsibilizacijos), tačiau kai kurioms pacientėms būklė nėštumo metu gali ir pablogėti.

Aprašyta ir su šia patologija susijusių spontaninių abortų atvejų.

Be gydymo būklė dažniausiai palengvėja po menopauzės, kuomet natūraliai sumažėja hormonų lygis.