Endokrininę sistemą ardančios medžiagos
By Rūta Kerpauskienė
Europos Sąjungoje paskutiniu metu vykdoma daug mokslinių tyrimų, siekiant nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas. Vis daugiau cheminių medžiagų dėl savo endokrininės sistemos ardomųjų savybių laikomos labai didelį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis.
Medžiagų, kurios, manoma, ardo endokrininę sistemą, galima rasti tokiuose kasdieniuose produktuose kaip plastikiniai buteliai, žaislai, metalinės maisto talpyklės, elektroniniai įrenginiai, kosmetikos gaminiai, pesticidai ir plovikliai. Žmonės su šiomis medžiagomis susiduria kiekvieną dieną kasdieniniame gyvenime.
Jos gali veikti keliais būdais:
- gali imituoti natūralius hormonus ir taip sukelti nepageidaujamų hormonų perteklių (agonistinis veikimas);
- gali prisijungti prie hormonų receptorių, bet jų neaktyvuoti (kitaip tariant užimti tikrųjų hormonų vietą), tuomet tikrųjų hormonų poveikis susilpnėja.
- gali jungtis prie hormonus transportuojančių baltymų kraujyje ir taip pakeisti natūralių hormonų kiekį;
- gali sutrikdyti medžiagų apykaitos procesus ir taip sutrikdyti natūraaSlių hormonų sintezę arbą jų skilimą.
Žalingas šių medžiagų poveikis:
- neigiama įtaka žmogaus reprodukcinei sistemai – mažėja spermatozoidų skaičius;
- vystosi įgimtos anomalijos vaikams: dažniausiai stebima hipospadija (įgimtas defektas, kuomet šlaplė atsiveria neįprastoje vietoje) ir kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės);
- dažnėja su hormonais susijusio vėžio atsiradimas tiek vyrams (sėklidžių ir prostatos), tiek moterims (kiaušidžių ir krūties);
- pavėluotas lytinis brendimas;
- sulėtėjęs neurologinis vystymasis, tyrimų duomenys rodo, kad vaikai, gimę užterštose vietovėse pasižymi blogesne atmintimi ir intelekto sutrikimais. Kai kurių tyrimų duomenimis, endokrininę sistemą ardančios medžiagos netgi gali būti susiję su dėmesio sutrikimais, autizmu, padidėjusia agresija, hiperaktyvumu, sunkumu mokantis ir tt.
Pavojingiausia, kai šios medžiagos daro poveikį nėščioms moterims ir ypač I nėštumo trimestre, kuomet vyksta genitalijų vystymasis.
Endokrininę sistemą ardančių medžiagų pavyzdžiai
- Ftalatai
Tai yra cheminės medžiagos, dažnai naudojamos vinilo plastikų lankstumui padidinti ir išlaikyti, be to jų yra sintetiniuose kvapikliuose.
Jais galima apsinuodyti vartojant apkrėstą maistą ir vandenį, įkvepiant, per odą. Šios medžiagos naudojamos kosmetikoje, drabužių pramonėje, žaislų gamyboje, maisto pakavimui.
Ftalatai pasižymi antiandrogeniniu poveikiu, gali sutrikdyti reprodukcinę sveikatą bei sėklidžių darbą, spermos kokybę bei gali sutrikdyti skydliaukės veiklą.
- Bisfenolis A
Randamas maisto ir gėrimų konteineriuose.Veikia estrogenizuojančiai, silpnina libido, sukelia erektilę disfunkciją.
- Fungicidai, Pesticidai
Pasižymi antiandrogeninis veikimu, mažina vaisingumą, nėštumo metu slopina vaisiaus maskulinizaciją.
- Parabenai
Naudojami grožio pramonėje kaip konservantai, imituoja estrogenų veikimą ir tokiu būdu prisideda prie krūties vėžio išsivystymo.
- Eteriniai aliejai
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų galima rasti ir tokiuose populiariuose ir dažnai higienos priemonėse bei kosmetikoje naudojamuose eteriniuose aliejuose, kaip levandų ir arbatmedžio.
Tam tikri cheminiai junginiai esantys šiuose aliejuose pasižymi estrogenizuojančiu (moterišką hormoną atitinkančiu) ir vyrišką hormoną blokuojančiu poveikiu, dėl to berniukams gali sukelti ginekomastiją (matomą krūtų padidėjimą).
- Sunkieji metalai: kadmis, švinas, merkuris, arsenas
Švinas (cigaretės) susijęs su erektiline disfunkcija, sumažėjusia spermos kokybe, ilgesniu laiko tarpu iki pastojimo, be to vystymosi defektais (abortais, negyvagimiais, įgimtais defektais).
Kadmis (tabako rūkymas, užterštos daržovės nuo iškastinio kuro) – toksinis poveikis reprodukcinei sistemai.
- Natūralūs fitoestrogenai (genisteinas), kilę iš augalų – pagrindinis vegetarinės dietos komponentas, dažniausiai sutinkamas sojoje.
Vyriškos lyties vaisiui gali lemti hipospadiją, moterims gali lemti pailgėjusį menstruacinį ciklą ir skausmus, suaugusiems padidina cukrinio diabeto ir nutukimo riziką.